kibirkštauti

kibìrkštauti, -auja (-auna), -avo intr. 1. Kos49 žr. kibirkščiuoti 1. 2. prk. piktai kalbėti, purkštauti: Ko kibìrkštauni, ar aš kaltas, kad tau nenusėjo (nepasisekė)! Dglš. Kibìrkštauk kibìrkštauk, tai tuoj gausi per snukį Plš.